Socialinių paslaugų teikimas savivaldybėse neturėtų būti siejamas su gyvenamosios vietos deklaravimo terminu
Nei Socialinių paslaugų įstatymas, nei kiti centrinės valdžios priimti teisės aktai nenustato asmenims, norintiems gauti tam tikras socialines paslaugas, reikalavimo būti deklaravus gyvenamąją vietą tos savivaldybės teritorijoje tam tikrą laiką.
Vyriausybės atstovai apskrityse, atsižvelgdami į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą informaciją, atliko savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą siekdami nustatyti, ar savivaldybės institucijų priimtuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialinių paslaugų teikimą, nėra nuostatų, kurios socialinių paslaugų teikimą sietų su gyvenamosios vietos deklaravimo terminu.
Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad net penkiolikoje savivaldybių (Šiaulių m., Šiaulių raj., Kauno raj., Panevėžio raj., Utenos raj., Pakruojo raj., Mažeikių raj., Kelmės raj., Vilkaviškio raj., Šakių raj., Ignalinos raj., Zarasų raj., Jurbarko raj., Pagėgių ir Visagino) merai ir/ar savivaldybių tarybos yra nustatę, kad asmenims, norintiems gauti tam tikras socialines paslaugas, reikia būti deklaravus gyvenamąją vietą tos savivaldybės teritorijoje tam tikrą laiką (pvz., ne trumpiau kaip 12 mėn.; ne trumpiau kaip 6 mėn. ir pan.).
Buvo nustatyta, kad reikalavimas deklaruoti gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje tam tikrą laiką iš esmės buvo nustatytas tokioms jautrioms socialinėms paslaugoms, kaip: ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos specializuotos slaugos ir socialinės globos padaliniuose; ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos grupiniuose gyvenimo namuose; apgyvendinimas apsaugotame būste ir pan.
Socialinių paslaugų įstatymas aiškiai nustato, kuri savivaldybė privalo priimti sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo. Atvejai, kai savivaldybių institucijos numato papildomas sąlygas ir nesudaro galimybės asmenims, neatitinkantiems papildomų, savivaldybės institucijų aprašuose nustatytų reikalavimų, gauti reikiamų socialinių paslaugų, ne tik neatitinka įstatymo nuostatų, bet ir prieštarauja socialinių paslaugų valdymo, skyrimo, teikimo principams.
Vyriausybės atstovai apskrityse paprašė savivaldybių institucijų peržiūrėti savo priimtus teisės aktus, reglamentuojančius socialinių paslaugų skyrimą, ir, nustačius, kad juose yra teisės normų, kurios nustato reikalavimą asmenims, norintiems gauti socialines paslaugas savivaldybėje, būti deklaravus gyvenamąją vietą tos savivaldybės teritorijoje tam tikrą laiką, inicijuoti jų pakeitimus.
Keturiolikos savivaldybių (iš minėtų penkiolikos) institucijos savo teisės aktuose panaikino reikalavimą norint gauti socialines paslaugas būti deklaravus gyvenamąją vietą tos savivaldybės teritorijoje tam tikrą laiką.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba tokio reikalavimo nepanaikino. Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas ištirti tokių teisės normų teisėtumą, o nustačius, kad jos neteisėtos, jas panaikinti.