Savivaldybėse sėkmingai įgyvendinamos Švietimo įstatymo nuostatos dėl įtraukties visuotinumo
Demokratinėmis tradicijomis besivadovaujančios visuomenės kūrimo procese vis didesnę svarbą įgauna įtraukties principo įgyvendinimas. Tai itin ryškiai atsispindi ir Lietuvos formuojamoje švietimo politikoje bei nuolatiniame jos tobulinime.
Įtraukties principu siekiama įgyvendinti nuostatas, kurios minimos svarbiausiuose švietimo srities tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose dokumentuose.
Lietuvos švietimą formuojantys teisės aktai organiškai atliepia tarptautines įtraukties švietime nuostatas. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva – 2030“ teigiama, kad „visuomenė turi pripažinti socialinę atskirtį patiriančių asmenų teises, padėti jiems išsaugoti orumą ir būti visaverčiais visuomenės nariais, aktyviai dalyvauti socialinės įtraukties politikoje ir veikloje, padėti kovoti su stereotipais ir stigmatizacija, išsaugoti ir stiprinti gyvenimo kokybę, socialinę, ypač vaikų, gerovę ir lygias galimybes visiems“.
Švietimo įstatymo pakeitimu buvo įtvirtintas naujas švietimo sistemos įtraukties principas, kuris reiškia, kad švietimo sistema sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės.
Vyriausybės atstovų įstaiga, siekdama prisidėti prie sklandaus bei kokybiško naujų įstatymo nuostatų įgyvendinimo savivaldybėse procesų, visų Lietuvos savivaldybių mastu iniciavo ir atliko prioritetinį patikrinimą, kaip savivaldybėse įgyvendinamos nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusios Švietimo įstatymo nuostatos dėl įtraukties visuotinimo, ar užtikrinamas vienodas situacijos vertinimas visoje šalyje.
Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad savivaldybės įtraukties plėtrai ir visuotinimui ruošėsi bei pokyčiai savivaldybių ugdymo įstaigose vyko jau nuo 2020 m. Nors teisės aktuose savivaldybėms nebuvo prievolės parengti su Švietimo įstatymo įtraukties visuotinimo nuostatų įgyvendinimu susijusius teisės aktus, nustatyta, jog savivaldybės siekė bei atliko nuoseklius veiksmus, kad privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančiose savivaldybių mokyklose būtų užtikrintas švietimo prieinamumas ir sąlygos mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių.
Įvertinus ir apibendrinus savivaldybių pateiktus duomenis nustatyta, kad:
• ugdymo įstaigose yra ugdomi mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, dirba mokytojo padėjėjai bei užtikrinama kita švietimo pagalba mokiniams, turintiems nedidelių ir vidutinių bei didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
• savivaldybės pagal individualius poreikius užtikrina specialiosios pagalbos (mokinio padėjėjo, gestų kalbos vertėjo ir kt.) teikimą bei organizuoja ir koordinuoja specialiosios pedagoginės pagalbos (specialieji pedagogai, logopedai ir kt.) teikimą.
Dauguma savivaldybių suplanavo ir vykdė įvairias įtraukties plėtros (švietimo prieinamumo) priemones ir siekė šio proceso kokybės. Nors šiam laikotarpiui ne visose ugdymo įstaigose infrastruktūra yra pritaikyta vaikams su judėjimo negalia, ši problema sprendžiama dalyvaujant regioninės plėtros programose ir kituose projektuose.
Pažymėtina, kad pagal Švietimo įstatyme reguliuojamos įtraukties visuotinumo sistemą, valstybės ir savivaldybės lygiu įtraukusis ugdymas savivaldybių ugdymo įstaigose yra prižiūrimas specialių kompetentingų institucijų. Priežiūrą atlieka ir pagal atskirus individualius atvejus vertina ir prižiūri, kaip yra organizuojamas įtraukusis ugdymas, renka ir analizuoja duomenis švietimo valdymo sistemoje, rengia švietimo būklės apžvalgas, vykdo įvairius savivaldybių ugdymo įstaigų kokybės vertinimus šios įstaigos: Nacionalinė švietimo agentūra, Lietuvos įtraukties švietime centras, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, teritorinės Pedagoginės psichologinės tarnybos, kitos įstaigos.