Savivaldybės nustatytas teisinis reguliavimas, apribojantis nuosavybės teisę, pripažintas neteisėtu
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – Teismas) 2023-06-21 nutartimi atmetė Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto Žemės sklypo sutvarkymo iškėlus laikiną statinį aprašo nuostatos ta apimtimi, kuria jie taikomi ir privačios nuosavybės teise valdomiems sklypams, t. y. numato, kad savivaldybė tvarko (organizuoja tvarkymą) visus žemės sklypus, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, pripažinti neatitinkančiais įstatymų nuostatoms.
Byloje ginčas kilo dėl to, ar savivaldybės institucijos gali nustatyti privačių žemės sklypų tvarkymo reikalavimus, ribojančius nuosavybės teises, ar savivaldybė gali tvarkyti privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus.
Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama tik įstatyme numatytais pagrindais, taip pat teismo sprendimu arba savininko valia. Todėl Vietos savivaldos įstatyme savivaldybei priskirta savarankiškoji švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimo funkcija turi būti aiškinama atsižvelgiant į nuosavybės neliečiamumo ir įstatymo viršenybės principus. Šiuo atveju, nei Vietos savivaldos įstatymas, nei kiti įstatymai savivaldybės institucijoms nesuteikia įgaliojimų nustatyti reguliavimą, ribojantį privačios nuosavybės teisę, grindžiant savivaldos savarankiškosios funkcijos vykdymu.
Įvertinęs tai, kad nei savivaldybės tarybai, nei administracijos direktoriui nėra suteikti įgaliojimai riboti privačią nuosavybės teisę, Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti šias nuostatas neteisėtomis, yra pagrįstas.
Su LVAT nutartimi galite susipažinti čia